Tinkamai parinkti kastuvai padės greičiau atlikti darbus

kastuvaiJei ir Jūs mėgstate pasidarbuoti sode, sodyboje ar kaime, turbūt žinote, kad geriausiai darbus efektyviai atlikti padeda puikiai paruoštas planas, gerai veikianti įranga ir patikimi įrankiai. Kastuvai – vieni tokių įrankių, be kurių neįmanoma sodo darbų atlikti nepriekaištingai. Tačiau būna taip, kad rodos dirbate su įrankiais, bet nesiseka ir tiek? Greičiausiai taip yra dėl netinkamai pasirinkto įrankio.

Kastuvas – puikus pagalbininkas sode pačiais įvairiausiais atvejais. Tik pagalvokite, kaip reikėtų atlikti kasdienius darbus jeigu jo nebūtų įrankių sandėlyje? Su kastuvu ne tik kasame lysves, bet ir apkasinėjame vaiskrūmius, mulčiuojame rožes žiemai, prižiūrime kompostą, surenkame lapus, o rudenį nusikasame sniegą. Kad visi darbai eitųsi puikiai, kastuvas turi būti tinkamai paruoštas ir atitikti reikalavimus.

Pirmiausia, reikia žinoti, kad jokioje sodyboje nepakanka vieno kastuvo. Su kastuvu atliekama labai daug darbų tačiau ne retai skirtingiems darbams reikalingas vis kitas įrankis. Juk suprantama, kad plieniniai, sodinimui skirti kastuvai netinka sniegui kasti, o kastuvas birioms medžiagoms semti nepasitarnaus sodinant bulves. Todėl pirmiausiai reikia žinoti, kad namuose turi būti keli kastuvai. Geriausiai – skirtingų tipų ir dydžio.

Tačiau parduotuvėje renkantis kastuvą pirmiausiai reikėtų pagalvoti apie reikalavimus. Jei pasikliausite profesionaliais gamintojais, tikėtina, jog džiaugsitės ilgai tarnaujančiais įrankiais. Todėl visada prieš rinkdamiesi kastuvą pasiteiraukite pardavėjo, kokius tarptautinius standartus atitinka kastuvas.

Be to, nepaisant to, kokiems darbams atlikti ieškomas kastuvas, reikėtų tinkamai pasirinkti jo ilgį. Geriausiai, jei kastuvas yra tokio dydžio, kad jį patogu paimti, nereikia per daug lenktis. Standartinis kastuvo koto ilgis yra 70-80 cm. šiek tiek žemesniems žmonėms, o aukštesniems darbininkams geriau rinktis 90 cm. ilgio kotą.

Kad dirbti būtų patogu ir laiko užtruktų mažiau, reikėtų tinkamai įvertinti kastuvo patvarumą. Svarbiems darbams, kur reikia jėgos ir dirbti su žeme, reikėtų rinktis plieninę kastuvo plokštelę. Tuomet kasdami nepavargsite, o ir įrankis tarnaus ilgus metus. Dažniausiai populiariausi žemės darbams skirti kastuvai turi 27 cm. ilgio ir 18 cm. pločio plokštelę, kurios apatinė dalis yra užapvalinta.

Be to, norint pasirūpinti, kad dirbti su kastuvu būtų lengva ir patogu, reikėtų atsiminti ir tai, kad tai darbui rankomis skirtas įrankis. Todėl prieš renkantis, reikėtų įsitikinti, kad kastuvas ne per sunkus. Parduotuvėje kartais sunku įvertinti, kaip pavargs rankos visą dieną kilnojant kastuvą. Kastuvai geriausiai padeda atlikti darbus, kai yra optimalaus svorio. Standartinis kastuvas, kuris per daug nevargina ir yra lengvai pakeliamas dažniausiai sveria 1,5-1,8 kilogramus.

Reklama

Lauko gėlių tręšimas: naminis kompostas ir kitos gudrybės

kompostasJei norite džiaugtis tvarkingu ir dailiu darželiu, privalote skirti laiko tinkamai gėlių priežiūrai. Viena svarbiausių jūsų užduočių – laiku atliekami tręšimo darbai. Šiandien galima rinktis iš išskirtinai plačios trąšų pasiūlos, tačiau vienas populiariausių sprendimų – naminis kompostas, gaminamas iš virtuvės ir sodo žaliųjų atliekų.

Nepamirškite, kad skirtingos rūšies gėlės reikalauja skirtingų trąšų. Ypatingą dėmesį skirkite intensyviai žydinčioms gėlėms, ypač augančioms vienerius metus, pvz., pelargonijoms, petunijoms, begonijoms, celiozijoms. Jei gėlės auga trąšiame dirvožemyje, papildomos trąšos gali pakenkti. Ieškodami kokybiškų trąšų, nepamirškite natūralių produktų. Namuose gamintas kompostas puikiai tiks ne tik gėlėms, bet ir kitiems sodo augalams. Be to, kompostas – puikus sprendimas kambariniams vazonėliams. Minėtąsias trąšas galite pasigaminti patys arba įsigyti parduotuvėje.

Augančioms gėlėms reikalingas didesnis kiekis azoto, žydinčioms ir kraunančioms žiedus būtinas kalis ir fosforas. Jei nežinote, ar gėlėms užtenka trąšų, stebėkite augalo lapus. Jei gėlė yra prisotinta azoto, jos lapai bus sodriai žalios spalvos. Papildomos trąšos gali paskatinti lapų augimą, tačiau sumažės žiedų skaičius. Jei azoto trūksta, apatiniai gėlės lapai pradeda gelsti.

Jei gėlių lapai ir stiebai įgauna violetinį atspalvį, greičiausiai augalams trūksta fosforo, atsakingo už šaknų augimą ir pumpurų susidarymą. Jei gėlės turi vešlius lapus, tačiau mažai žydi, gali būti, kad joms skiriamas trąšų kiekis yra per didelis.

Kalis atsakingas už vandens patekimą ir tinkamą jo paskirstymą. Be to, kalis užtikrina tinkamą organinių medžiagų pasisavinimą. Gėlės, gaunančios pakankamą kalio kiekį, yra kur kas tvirtesnės ir lengviau ištveria sausros laikotarpius. Tokios gėlės rečiau serga ir krauna ryškesnius žiedus. Jei augalas jaučia kalio stygių, jo lapai paruduoja.

Be svarbiausių medžiagų – azoto, fosforo ir kalio – gėlėms reikalingi ir žydėjimą palaikantys mikroelementai, pvz., geležis, magnis, varis, boras, jodas, cinkas, manganas. Iš tiesų, jei gėlei trūksta bent vieno minėtojo elemento, ji praranda savo išskirtinumą. Ieškodami geriausių trąšų, rinkitės kompleksinius gaminius, t. y. trąšas, turinčias kalio, fosforo, azoto ir mikroelementų.

Augančios ir žydinčios gėlės turėtų būti tręšiamos kartą per mėnesį ar dažniau. Jei gėlės auginamos gėlinėse, tręšti jas reikėtų kartą per savaitę. Jei auginate daugiametes gėles, pasodintas derlingame dirvožemyje, tręškite jas kartą per metus, geriausia – ankstyvą pavasarį.

Nepamirškite, kad lauko gėlėms būtinas reguliarus laistymas. Tiesa, skirtingos rūšies gėlės reikalauja skirtingo drėgmės kiekio. Jei gėlės veikiamos nuolatinių saulės spindulių, laistykite jas du kartus per dieną, ryte ir vakare. Laistyti reikėtų taip, kad dirvožemis vandenį sugertų, t. y. kad žemės paviršius nebūtų drėgnas, o apatinis sluoksnis – sausas.