Saulės baterijų istorija

Saulės baterijos ar kitaip vadinami moduliai yra pagrindinės saulės elektrinių dalys, kurios saulės energiją paverčia elektra. Jos montuojamos ant stogo arba ant žemės. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių baterijų istoriją.

Pirmosios kartos saulės baterijos

Šiuo metu jau kuriamos trečiosios kartos saulės baterijos, tačiau plačiausiai vis dar naudojamos pirmosios kartos, kurios buvo išrastos daugiau nei prieš 50 metų. Pirmieji moduliai, sukurti iš silicio kristalų Bello laboratorijoje (JAV) buvo vos 4 % efektyvumo. Jų tobulinimas nebuvo greitas procesas, todėl saulės energija vis dar nėra pakankamai išnaudojama. Šiuo metu rinkoje esantys pirmosios kartos moduliai, pagaminti iš silicio kristalų, siekia 15-20 % efektyvumo.

Iki 2000 metų šie moduliai buvo labai brangūs, tačiau po 2000 metų, atėjus krizei ir ženkliai atpigus kristaliniam siliciui, moduliai atpigo ir pasaulyje prasidėjo saulės elektrinių bumas. Šiuo metu daugiausiai saulės baterijų įsirengę šalys yra JAV, Kinija, Vokietija, Japonija. Europos Sąjunga (ES) sparčiais žingsniais pereidinėja nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Saulės energetikos vystymas – viena prioritetinių ES sričių.

Antrosios ir trečiosios kartos saulės moduliai

Mokslininkai siekia padidinti saulės modulių efektyvumą. Antrosios kartos moduliai gaminami iš pigesnių medžiagų, kurias sudaro vario, galio, seleno, indžio junginiai. JAV Nacionalinė atsinaujinančių šaltinių energetikos laboratorija paskelbė, kad pagamino 19,9 % efektyvumo saulės baterijas. Toks efektyvumas prilygsta aukščiausios kokybės silicio kristalų moduliams. Nors efektyvumas nėra didesnis nei pirmos klasės elementų, tačiau pigesnės medžiagos leidžia gaminti pigesnes ir didesniam žmonių kiekiui prieinamas saulės baterijas.

Šiuo metu kuriami trečiosios kartos saulės moduliai, prie jų kūrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai. Šiems moduliams pagrindiniai keliami uždaviniai, kad jie būtų plonasluoksniai, gaminami iš nebrangių, netoksiškų, aplinkai atsparių medžiagų. Kol kas nepavyksta pasiekti, kad šie elementai būtų pakankamai efektyvūs.

Taigi, pasaulyje vis dar plačiausiai naudojamos pirmosios kartos saulės baterijos. Lietuvoje galima įsigyti LG NeOn 2 Black 350 W saulės baterijas, kurių efektyvumas siekia 20,4 %. Tai vienas iš aukščiausios kokybės šalyje siūlomų produktų.

Dažniausiai iškylantys klausimai apie saulės kolektorius

alternative energy building clouds energy
Photo by Pixabay on Pexels.com

 

Pasaulyje mažėjant naftos atsargoms vis labiau vystoma saulės energetika. Iš saulės gaunama energija yra visiškai nemokama, neteršianti aplinkos, o besivystant technologijoms ji tampa prieinama kiekvienam gyventojui. Vienas iš būdų, kaip „įdarbinti“ saulę, kad ši gamintų šilumą – saulės kolektoriai. Pateikiami atsakymai į dažniausiai iškylančius klausimus apie juos.

  1. Ar saulės kolektoriai skiriasi nuo saulės elektrinių?

Saulės kolektoriai nėra elektrinės. Jie panašūs tik tuo, kad montuojami ant pastato stogo. Kolektoriai gamina šilumą, o saulės elektrinės – elektros energiją. Taigi, elektrinės patenkina šeimos ir būsto elektros poreikius, o kolektoriai dažniausiai skirti vandens pašildymui.

  1. Ar kolektorių gaminamos šilumos užtenka visiems metams?

Kolektoriai daugiau šilumos sugeneruoja šiltuoju metų laiku, o šaltuoju – jų gaminamos energijos gali nepakakti vandens pašildymui. Jų pagaminamos šilumos per metus užtenka apie 70 % vandens pašildymui. Likusius 30 % vandens reikėtų šildyti kitu būdu.

  1. Ar visada apsimoka turėti kolektorius?

Kadangi jie daugiausiai skirti vandens pašildymui, reikėtų atsakyti į klausimą, ar daug karšto vandens sunaudojama. Jeigu ne – tada kolektorių neapsimoka statyti, nes jie labai negreitai atsipirks. Galima apsvarstyti saulės elektrinės įsirengimą, kuri gamins elektrą namo apšildymui, elektromobiliui ir kitoms reikmėms.

Kolektorius verta įsirengti tuo atveju, kai sunaudojama daug karšto vandens.

  1. Kur galima įrengti saulės kolektorius?

Jie dirba našiausiai, jeigu saulė į kolektorius šviečia 90 laipsnių kampu. Taigi, turėtų būti 45 laipsnių pasvirimo kampas. Saulės kolektorius galima montuoti ant šlaitinio ar plokščio namo stogo, retesniais atvejais – ant žemės ar balkonų.

Jeigu kyla daugiau klausimų apie saulės kolektorius ir elektrines, kreipkitės į „Saulės grąža“ specialistus. Tai įmonė, turinti ilgametę patirtį saulės energetikoje su įvairaus dydžio projektais Lietuvoje ir užsienyje. Profesionalūs darbuotojai teikia tik aukštos kokybės paslaugas ir naudoja sertifikuotas medžiagas, pagamintas pagal naujausias technologijas. Jie ne tik pakonsultuos, kokia elektrinė ar saulės kolektorius yra geriausias individualiu atveju, bet ir padės gauti paramą iš APVA saulės elektrinių įrengimui.